perteksena

pérteksena sf. (1) 1. žr. perteklius 2: Ta párteksena viską padarė: iš didelio turto patvirko Vkš. Ponai visumet turia pártekseną Šts. 2. turėjimas užtektinai, kiek reikia: Kad ištenki, turi kiek reikia (šieno pavasarį), bus párteksena J.